Naujiena

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame rizikingo amžiaus.

Kovą – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį – ligonių kasos primena, kad jau keliolika metų Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti tam tikro amžiaus gyventojai gali ir turėtų nemokamai tikrintis pagal storosios žarnos vėžio prevencijos programą. Mat tokio amžiaus atsiranda didelė rizika susirgti šia liga. Pirminė patikra – paprastai atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas, kuris parodo, ar net gerai besijaučiančiam žmogui reikia imtis tolesnių veiksmų. 

„Vyrai ir moterys, sulaukę 50 metų ir ne vyresni nei 74 metų, sutikę dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje, atlieka slapto kraujavimo testą išmatose. Tai iFOBT testas, kurį skiria šeimos gydytojas. Jis gali būti atliktas namuose ar poliklinikoje. Atlikus testą paaiškėja, ar jis teigiamas, ar neigiamas. Jeigu neigiamas, dvejus metus žmogus gali būti ramus. Po 2 metų šį testą reikia pakartoti. 

Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinio tyrimo – kolonoskopijos. Šio tyrimo metu specialiu aparatu apžiūrima visa storoji žarna. Jeigu pacientas pageidauja, tyrimas gali būti atliekamas su intravenine nejautra. Tyrimo metu, jei gydytojas mato įtartinų gleivinės vietų, atlieka jų biopsiją. Galima iš karto pašalinti ir nedidelius polipus. Nacionaliniame vėžio institute kolonoskopiją atliekame moderniais aparatais, turinčiais integruotą vaizdo didinimo ir „siauro pluošto“ vaizdo galimybę, kas leidžia išgauti aukštą raišką, gerina tyrimo kokybę. Jei atlikus kolonoskopiją patologijos storajame žarnyne nenustatoma, kitas slapto kraujo išmatose testas tokiam pacientui bus siūlomas po 10 metų. Jeigu nustatoma patologija, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą įstaigą,“ – sako  Nacionalinio vėžio instituto gydytoja gastroenterologė, Endoskopinių tyrimų poskyrio vyresnioji ordinatorė Inga Kildušienė.

Gydytoja pabrėžia, kad ši programa skirta pacientams, kurie neturi skundų, kurie jaučiasi sveiki. Tikslas – profilaktiškai tikrinti jokių simptomų nejaučiančius žmones, kadangi storosios žarnos vėžys praktiškai yra besimptomis iki galutinių stadijų. Jeigu šeimos gydytojas pagal paciento nusiskundimus įtaria storosios žarnos patologiją, toks pacientas turėtų būti iš karto siunčiamas išsitirti į specializuotą įstaigą. Reikia žinoti, kad yra dalis storosios žarnos ligų, kai galimas kraujavimas į žarnyną, ir tokiu atveju iFOBT testas gali būti teigiamas dėl šių ligų.

Nors matyti tendencija, kad vis daugiau žmonių ima prevenciškai tikrintis dėl storosios žarnos vėžio, vis dėlto tebekelia nerimą Higienos instituto fiksuojamas nemažėjantis mirčių dėl šios ligos skaičius, vadinasi, ir vėlyvas nustatymas. Vėliausiais ligonių kasų turimais duomenimis, dėl storosios žarnos vėžio prevenciškai tikrinasi maždaug kas antras galintis tai padaryti žmogus (46 proc.), kuriam pagal amžių yra rizika susirgti šia liga. 

„Pagal programą reikia tikrintis kas antrus metus, todėl vertiname dvejų metų rezultatus. Matome, kad nuo 2020 vidurio iki 2022 m. vidurio slapto kraujavimo testas pagal prevencinę programą atliktas maždaug pusei milijono gyventojų. Iš jų teigiamą rezultatą gavo nedidelė dalis – apie 50 tūkstančių žmonių, o likusiems jokių papildomų tyrimų nereikėjo. Vis dėlto kita pusė milijono gyventojų tuo dvejų metų laikotarpiu priklausiusių rizikos grupei, pagal programą nepasitikrino. Taigi jie rizikavo, kad nejuntama liga, jei ji yra, bus aptikta, kai gydyti taps gerokai sunkiau arba grės pavojus gyvybei,“ – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Siekiant apsaugoti gyventojus nuo padarinių, kuriuos gali sukelti tokios ligos kaip storosios žarnos vėžys, prevencinei patikrai dėl šios ligos apmokėti kasmet skiriama vis daugiau lėšų: 2021 m. – 5,2 mln. eurų, 2022 m. – 5,7 mln. eurų, šiemet – 6,1 mln. eurų. Tačiau, pasak J. Grigarienės, akivaizdu, kad vien pinigai sveikatai nepadeda ir gyvybės negelbsti – svarbu, kad žmonės rūpintųsi sveikata laiku tikrindamiesi prevenciškai ir nebijotų tirtis toliau, gavę teigiamą slapto kraujavimo testo rezultatą.

Ligonių kasos ir Nacionalinis vėžio institutas ragina gyventojus šį simbolinį storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį kreiptis į šeimos gydytoją, jei atėjo laikas pasitikrinti atliekant slapto kraujavimo testą. Taip pat primenama, kad apdraustieji nemokamai pagal prevencines programas tikrinami ir dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. 

Žmonės, nepriklausantys rizikos grupei pagal amžių, sutrikus sveikatai taip pat turėtų nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis skirtų reikalingus tyrimus ir gydymą – jie apdraustiesiems apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.